Pateikiame trumpą interviu su šį sezoną „Bangoje“ žaisiančiu Andriumi Gedgaudu.

Kovo 20 dieną prasidėsiančiam 2010 metų Lietuvos futbolo A lygos sezonui besiruošianti „Banga“ savo komandos sudėtį jau papildė ne vienu nauju žaidėju. Komandos gerbėjus trumpai supažindinsime su kiekvienu iš jų. Pradėsime nuo vyriausio „Bangos“ žaidėjo – 32 metų saugo Andriaus Gedgaudo. „Bangos“ vyriausiasis treneris Arminas Narbekovas prasitarė, kad būtent šis žaidėjas turėtų tapti komandos smegenimis ir vairu naujajame sezone.
Priminsime, kad A. Gedgaudas į „Bangą“ sugrįžo po pusantrų metų pertraukos. 2008 metų spalio mėnesį buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas prisijungė prie mūsų komandos ir padėjo jai iškovoti I lygos bronzos medalius. Vėliau jis žaidė Vokietijos mėgėjų lygos futbolo klube „Mertingen“. A. Gedgaudas su „Banga“ treniravosi ir praėjusio sezono pabaigoje, tačiau klubas negavo Lietuvos futbolo federacijos leidimo registruoti žaidėjo nei A lygos, nei LFF Taurės varžyboms.
Pateikiame trumpą interviu su šį sezoną „Bangoje“ žaisiančiu Andriumi Gedgaudu.

- Kas lėmė sprendimą šį sezoną žaisti „Bangoje“?

- Tiesą sakant jau buvo kilę minčių baigti profesionalaus futbolo karjerą ir gyvenime pradėti veikti kažką kitą. Tačiau sulaukiau „Bangos“ klubo pasiūlymo, ir pagalvojau, jog futbolas mane dar per daug traukia, kad galėčiau jo atsisakyti. Be to, man visada patiko „Bangos“ klubo profesionalus požiūris į futbolą, žaidėjus.

- Koks įspūdis apie komandą?

- Kolektyvas „Bangoje“, kaip ir buvo, kai čia žaidžiau anksčiau, taip ir dabar yra labai draugiškas. Atmosfera labai gera, mikroklimatas puikus.

- Ar imponuoja tai, kad komandą treniruoja geriausias visų laikų Lietuvos futbolininkas olimpinis čempionas Arminas Narbekovas?

- Be abejo, labai malonu, kad mūsų treneris yra Lietuvos futbolo legenda. Per savo karjerą teko būti treniruojamam ir Valdo Ivanausko. Manau, kad šie du žmonės yra tikri Lietuvos futbolo autoritetai. Todėl labai smagu, jog turėjau ir turiu galimybę iš jų pasisemti patirties. Nors iš tiesų trenerio aš niekada labai nesureikšminu. Būtų kažkas kitas, stengčiausi ir dirbčiau taip pat.

- Ar pameni, nuo kada futbolas tapo svarbus tavo gyvenime?

- Tikriausiai nuo gimimo. Mano tėtis buvo futbolo treneris, tad nuo vaikystės augau aplinkoje, kurioje vyravo futbolas. Sulaukęs septynerių pradėjau lankyti treniruotes ir iki šiol tebežaidžiu. Visą savo gyvenimą buvau profesionalus futbolininkas ir tik iš to valgiau duoną, nėra tekę dirbti kito darbo. Dabar vis dažniau pradedu galvoti apie vaikų trenerio darbą.

- Įspūdingiausias momentas per tavo karjerą?

- Buvo daug gražių akimirkų, bet kažko labai ypatingo išskirti negaliu. Kažko labai stebuklingo nepasiekiau.

- Koks esi aikštėje?

- Kaip žaidėjas esu emocingas, kartais gal net kiek įžūlus, man netrūksta kovingumo. Bet be jo sporte, manau, neįmanoma nieko pasiekti.

- Kaip reaguoji į nesėkmes aikštėje?

- Kai buvau jaunesnis, nesėkmes labai jautriai išgyvendavau. Po blogai pavykusių rungtynių ne kartą net kildavo minčių mesti futbolą. Tačiau su amžiumi pradėjau ramiau į jas reaguoti. Futbolas yra futbolas, ir nieko nepadarysi, jame būna ir gerų, ir blogų varžybų.

- O ar jautriai reaguoji į kritiką?

- Anksčiau reaguodavau labai jautriai, net piktokai, bandydavau atsikirsti, apginti save. Dabar suprantu, kad kritika sporte – neišvengiamas dalykas. Reikia sugebėti ją išgirsti ir priimti.

- Kokių turi pomėgių be futbolo?

- Mėgstu leisti laiką su draugais, išeiti kur į miestą, lankytis koncertuose, kino teatruose. Taip pat labai domiuosi įvairiomis sporto šakomis, daug skaitau apie jas. Ypač patinka ledo rutulys, lauko tenisas, krepšinis.

- Mėgstamiausias futbolininkas?

- Prancūzas Zidanas. Jis man yra visų laikų geriausias futbolininkas.

Kalbėjosi Milda Judelytė