Gargždų futbolo klubo „Banga“ istorija prasidėjo 1966 metais, kai prie tuometinio Gargždų SMK buvo sukurta futbolo komanda.
Per keturiasdešimt metų „Banga“ išgyveno ir pakilimų, ir nuosmukių. Komandai teko žaisti ir aukščiausioje sovietinės Lietuvos futbolo pakopoje (1975 ir 1976 metais), ir nemažai laiko praleisti žemesnėse - antroje ir trečioje - pakopose. Svarbų vaidmenį „Bangos“ istorijoje suvaidino 1970 metais įsteigta Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla (garsi jau tuo, jog čia savo sportinį kelią pradėjo vienas geriausių Lietuvos futbolininkų Arminas Narbekovas).
Su sporto mokyklos auklėtiniais susijęs ir sėkmingiausias Gargždų futbolo istorijos periodas, kurio pradžia galėtume laikyti 1991 metus. Tais metais „Bangos“ futbolo klubas Pasaulio Lietuvių sporto žaidynėse iškovojo 3-ią vietą ir užėmė 1-ą vietą II lygos Vakarų zonos varžybose bei iškovojo teisę žaisti aukštesnėje pakopoje.
I lygoje (tuo metu antra Lietuvos futbolo pakopa) „Banga“ žaidė tris sezonus: 1992 metais užimta 6-oji vieta, 1992-1993 metais (tuo metu pradėtas keletą metų trukęs eksperimentas rengti varžybas rudens - pavasario principu) – 7-oji vieta. 1993-1994 metais „Banga“ pranoko net ir optimistiškiausius gerbėjų lūkesčius ir užėmusi 3-ią vietą iškovojo teisę žaisti aukščiausioje nepriklausomos Lietuvos futbolo pakopoje.
Startas tarp stipriausių Lietuvos futbolo komandų buvo sunkus, tačiau „Banga“ atsilaikė ir pirmąjį sezoną (1994-1995 metais) užėmusi 9-ą vietą tarp 12 ekipų liko Lietuvos futbolo elite. Kiek padidinus aukščiausios pakopos dalyvių skaičių, „Banga“ sėkmingai laikėsi tarp stipriausių dar keletą sezonų: 1995-1996 metais „Banga“ vėl užėmė 9-ą vietą, 1996-1997 metais – 12-ą vietą, 1997-1998 metais – 13 vietą. Beje, pastarajame sezone „Banga“ pademonstravo didžiulę valią ir užsispyrimą. Sužaidus du trečdalius čempionato (20 rungtynių) Gargždų futbolininkams grėsė iškritimas iš Lietuvos futbolo elito. Jų sąskaitoje buvo tik viena pergalė ir 6 taškai (įvarčių santykis 5:45). Tačiau per likusias 10 rungtynių „Banga“ iškovojo šešias pergales – ne tik sutriuškindama (7:0, 3:0, 9:0) savo tiesioginius konkurentus (Visagino „Interą-AE“, Tauragės Taurą ir Ukmergės „Vienybę), bet parklupdydama ir tų metų bronzos medalininkus Panevėžio „Ekraną“ (1:0).
Tačiau visiems Gargždų futbolo aistruoliams ilgiausiai atmintyje, matyt, išliks 1998-1999 metų sezonas, kai „Banga“, tarsi pratęsdama ankstesnio sezono pabaigos sėkmę, pakilo iki tuo metu aukščiausios per savo gyvavimo istoriją vietos - 7. Prieš sėkmingai savo aikštėje žaidusią „Bangą“ neatsilaikė ne tik panašaus pajėgumo klubai, bet ir savo kopimą į Lietuvos futbolo viršūnę pradėjęs „FBK Kaunas“ (2:1). Saulius Drąsutis šiose rungtynėse įmušė vieną įspūdingiausių savo karjeroje įvarčių, kai tik perėjęs vidurio liniją pasiuntė kamuolį į vartus per neapdairiai toli išėjusį kauniečių vartininką. Šis pralaimėjimas sutrukdė „FBK Kaunui“ triumfuoti jau 1998-1999 metų sezone.
1999 metais Lietuvos futbolo federacija nusprendė grįžti prie ankstesnės sezono formulės (pavasaris - ruduo), todėl tuomet įvyko vienas trumpiausių Lietuvos futbolo čempionatų. Sezonas startavo liepos 5 dieną, o baigėsi lapkričio 14 dieną atkrintamosiomis varžybomis. Reguliariajame sezone „Banga“ užėmė 8 vietą, todėl turėjo žaisti atkrintamąsias rungtynes prieš 3-ią vietą I lygoje užėmusį Tauragės „Taurą“. Gargždų futbolo komanda laimėjo abejas rungtynes - 3:0 ir 5:1 – ir dar sezonui liko tarp dešimties stipriausių Lietuvos klubų.
Deja, 2000 metų sezonas buvo paskutinis sėkmingojo 1994-2000 metų periodo „Bangos“ sezonas aukščiausioje Lietuvos futbolo pakopoje. Ne itin sėkmingai žaidusi „Banga“ liko paskutinėje – 10-oje vietoje ir po septynių sezonų tarp stipriausiųjų iškrito į I lygą.
Šiuo įspūdingu Gargždų futbolui periodu už „Bangą“ žaidė tokie futbolininkai kaip Raimondas ir Vaidas Žutautai bei Giedrius ir Darius Žutautai, Tomas Tamošauskas ir Andrius Jokšas (visi jie vėliau žaidė Lietuvos rinktinėje). Ne mažiau pagyrimo žodžių nusipelno ir tie, kurie galbūt nepasiekė tokių aukštumų kaip prieš tai paminėtieji, tačiau išgarsino Gargždų vardą Lietuvos futbolo padangėje: R.Petkevičius, R.Martinaitis, R.Šileika, V.Liutikas, R.Daugėla, A.Uosis, A.Urmonas, G.Pociūnas, J.Lubinas, V.Mineikis, S.Jokumaitis, R.Rudys, G.Samsonikas, S.Drąsutis, P.Rauktys, K.Nazarovas, A.Kancleris, I.Gurjanovas, L.Valius, A.Mickevičius, D.Leipus, A.Mikalauskas, M.Vijeikis, R.Maciulevičius, R.Venckus, R.Volungevičius ir kiti.

2001-2005 metai ne patys linksmiausi Gargždų futbolo istorijoje. 2001 metų sezone „Banga“, tik prieš metus žaidusi aukščiausioje pakopoje, nesugebėjo išlikti I lygoje ir po ilgos pertraukos nukrito net į trečiąją Lietuvos futbolo pakopą. Tiesa, jau 2002 metais Gargždų futbolininkai laimėjo II lygos Vakarų zonos pirmenybes ir sugrįžo į I lygą, tačiau 2003 metų sezonas susiklosto nesėkmingai ir „Banga“ vėl krenta į II lygą. 2004 metais „Banga“ liko tik 3-ia II lygos Vakarų zonoje. 2005 metais II lygos Vakarų zonoje žaidė net dvi Gargždų komandos – „Banga“ ir „GMT-83“. Tai buvo pats nesėkmingiausias Gargždų futbolo sezonas per keliolika pastarųjų metų – užimtos 5-a („Banga“) ir 6-a („GMT-83“) vietos. Gargždų futbolas pasiekė tokį tašką, jog permainos buvo tiesiog neišvengiamos.

Gargždų futbolo pasiekimų 1991-2012 metais suvestinė:

* - 1994-1997 metais aukščiausia Lietuvos futbolo pakopa vadinosi I lyga.

Archyvinės nuotraukos: