Pirmadienį 18 valandą Gargždų kultūros centre “Banga” smagiai uždarys 2017 metų sezoną. Prieš šią šventę apie šio sezono džiaugsmus ir patirtis kalbėjomės su “Bangos” vyriausiuoju treneriu Tomu Tamošausku.

Praėjo mėnuo nuo paskutinių rugtynių. Tikriausiai nuslūgus emocijoms galima ramiai įvertinti 2017 metų sezoną?

Pradėkime nuo pradžių – nuo sezono filosofijos, nuo to, ką buvome sumąstę. Komanda turėjo būti sudaryta iš vietinių, remtis jaunais žaidėjais. Manau, įgyvendinome kokia 80 procentų. Tik vienintelis Rokas Krušnauskas atvyko iš Kauno. Visi kiti – Klaipėdos rajono gyventojai, vietiniai.
Įsiliejo jaunimas. Daugiau atsakomybės naštos gavo Genaras Samsonik, Šarūnas Skulskis, vėliau grįžęs Darius Zubauskas. Iš šių trijų vaikinų daug tikiuosi kitais metais.
Visi senbuviai sužaidė pagal galimybes. Gal kažkiek pirmame rate trūko įvarčių, tikro puolėjo. Prisijungus Rokui tapo lengviau. Su gynyba daug problemų neturėjome ir pirmame, ir antrame rate.
Kalbant apie rezultatą, užimtą vietą, tai manau neblogai, nors galėjome ir dar geriau. Patys atidavėme “Palangai” pergalę. Pirmame rate po taurės rungtynių su “Žalgiriu” į tokią duobelę patekome. Gal klaidų padarėme ir treneriai – nesugebėjome komandos nuteikti rungtynėms su “Šilute” ir “Koralu”. Taip praradome keturis taškus. Manau, kad jie ir buvo esminiai. Vėliau, aišku, apmaudžios rungtynės su “Palanga”, kai 2:1 pirmauji ir dviem žaidėjais daugiau turi. Net treniruotėse tokių dalykų nebandai. Vyrai gal kažkiek pasimetė, aš taktinių klaidų padariau. Yra kaip yra. Pirmą kartą I lygoje iškovojome antrą vietą. Rezultatas neblogas ir kitais metais dirbsime ta pačia linkme ir sieksime dar daugiau pergalių.

Po pereinamųjų su “Stumbru” sakėte, kad jei pralaimėjome, reiškia nesame verti A lygos. Ar tas skirtumas tarp A ir I lygos iš tikrųjų yra toks didelis?

Skirtumas gal ir nėra toks didelis, koks buvo rezultatas Kaune. Vienas ar dvejas rungtynes galima sužaisti aukščiau ar žemiau savo galimybių. Jei žaistume dešimt rungtynių, tai gal trejas laimėtume, trejas pralaimėtume, o keturios baigtųsi lygiosiomis. Nėra tokio didelio skirtumo, bet jie ir treniruojas daugiau, ir jų kitoks varžybinis ritmas, greičiai kiti. Jie pripratę. Jeigu mes pradėtume sezoną A lygoje, pradžioje būtų sunkiau, bet, kaip sako, ir šuo kariamas pripranta, taip ir komanda priprastų prie tų greičių ir tiek treniruotėse, tiek varžybose reikalautų daugiau iš savęs.
Gargžduose turėjome puikias rungtynes, bet sėkmė buvo jų pusėje. Vėl pamatėme tą banguotumą – tiek lygoje, tiek pereinamosiose rungtynėse – pirmą kėlinį sužaidžiame labai gerai, pelnome greitą įvartį, kontroliuojame žaidimą, o antrame kėlinyje į duobelę papuolame. Čia jau daugiau psichologija. Po gerai sužaistų rungtynių namie gal galvojome, kad ten bus lengviau. Bet pamatėme, kad jų legionieriai tose rungtynėse buvo visa galva geresni.

Prieš sezoną prie senbuvių prisijugė penki futbolininkai – Tadas Norbutas, Kazimieras Gnedojus, Edvinas Bračkus, Simas Urbys, Deividas Lukošius, vėliau dar pasikvietėte Roką Krušnauską. Šie žaidėjai pateisino pasitikėjimą?

Manau, kad jie puikiai įsiliejo į kolektyvą, sužaidė didžiąją dalį rungtynių startinėje sudėtyje. Gal buvo tik keletas rungtynių, kurias dėl traumų praleido. Tiek Kazys, tiek Edvinas labai gerai sucementavo gynybą. Aišku, gal kažkiek sunkiau sekėsi pradėti atakas, tačiau gynybinėms funkcijoms – jokių priekaištų. Deividas su Simu buvo aktyvūs kraštuose. Manau, kad jie puikiai susitvarkė su savo užduotimis. Tadas turėjo įvairių rungtynių. Buvo ir keletas nesėkmingų, bet buvo ir keletas labai gerų rungtynių, kur gelbėjo mus paskutinėmis minutėmis. Visi, kurie atvyko į “Bangą” šiais metais, lūkesčius pateisino šimtu procentų.

Kalbėdamas apie jaunimą, įvardijote tris futbolininkus. Ko stinga kitiems, kad žaistų pagrindinėje sudėtyje?

Jaunimui norėčiau palinkėti aktyvesnio treniruočių lankymo. Be išvardytų trijų, kitiems trūksta charakterio. Kaip Šarūnas Jasikevičius sako, kiaušų. Visiems duodamas šansas, tik reikia savo darbu treniruotėse, rungtynėse jį išnaudoti. Turime gabaus jaunimo, kuris žaidžia Elitinėje lygoje – ir Ignas Grykšas, ir Mantas Petrikas, ir Justas Skuodas. Paulius Lotužys rezultatyviausiu tapo. Ten gerai žaidžia, o išeina su vyrais – kažko trūksta, kažkoks pasimetęs. Gal trūksta rungtynių patirties, bet jau ne pirmus metus žaidžia. Reikia dar daug dirbti.
Sausio mėnesį pradėsime fizinį pasirengimą, vėliau vasario mėnesį rinksimės į treniruotes. Visi turės ir galimybių, ir laiko. Svarbiausia, kad noro būtų. Nei vienam nėra uždarytos durys į “Bangą”.

Kalbant apie kitą sezoną, ar daug keisis “Banga”?

Dėl žaidėjų jau kalbėjom su komandos vadovu Matu Bieliausku. Daviau sąrašą. Reikia išlaikyti visus tuos žmones, kurie buvo šiais metais. Komanda per vieną sezoną netampama. Manau, jei pavyks išlaikyti tą visą branduolį ir jaunimas pajudės į priekį, tai kitais metais turėtume dar grėmingiau ir galingiau atrodyti. Bet tai priklauso ir nuo žaidėjų noro, ir nuo klubo galimybių. Visi nori aukščiau, bet reikia daug dirbti.

Ir pabaigai – ko Jus patį, kaip trenerį, išmokė šis sezonas?

Įgijau patirties, kad rungtynės vyksta ne devyniasdešimt minučių – nuo pirmo teisėjo švilpuko iki finalinio. Vienoms rungtynėms pasibaigus jau reikia ruoštis kitoms.
Dar kai pats žaidžiau, treneris Benjaminas Zelkevičius sakydavo: kas treniruosis geriau visą savaitę, tie ir žais. Supratau, kad ne visada reikia vadovautis vien tuo, ką matai treniruotėse, kaip žaidėjai dirba. Tiesiog žinai, kad žaidėjas treniruotėse žaidžia gerai, bet ateis rungtynės ir nesužais. Kartais reikia ir savo nuojauta pasikliauti.

Ačiū.

Kalbėjosi Remigijus Riekašius.