Prieš penktadienį 18 valandą Gargžduose vyksiančią dvikovą su Kėdainių “Nevėžiu” kalbėjomės su “Bangos” saugu Genaru Samsonik.

– Genarai, antrąją sezono pusę pradėjote keturiomis išvykomis ir iš visų jų parsivežtos pergalės. Kaip manai, kas lėmė tokį sėkmingą antrosios sezono pusės startą?

– Antrąjį ratą pradėjome sėkmingai, nes prieš jį turėjome porą savaičių atostogų, per kurias puikiai pailsėjome ir į treniruočių procesą grįžome kupini jėgų ir noro žaisti. Taip pat svarbu buvo tai, kad kiekvieną savaitę prieš rungtynes kruopščiai bei kryptingai ruošėmės ateinančioms kovoms.

– Tiesa, paskutines rungtynes praleidai dėl surinktų kortelių. Kas sunkiau, rungtyniauti pačiam ar nematyti rungtynių ir tik sekti jų eigą?

– Žinoma sunkiau yra nematyti rungtynių ir tik sekti jų eigą internete. Manau kiekvienas futbolininkas ar kitos sporto šakos atstovas tai patvirtintų. Būnant aikštėje viskas priklauso nuo manęs – ar padėsiu komandai, ar ne. Kai gali sekti tik rungtynių eigą ir dar nematai, koks vaizdas aikštėje, nežinai, kaip klostosi žaidimas, psichologiškai yra tikrai sunku.

– Pačiam sezonas klostosi gana puikiai. Nors esi vienas jauniausių komandos narių, esi vienas iš daugiausiai minučių sužaidusių žaidėjų. Be to, pelnei 5 įvarčius. Kaip pavyko užsitarnauti trenerių pasitikėjimą?

– Pasitikėjimui užsitarnauti daug nereikia. Tiesiog privalai įrodyti treneriui, jog tu nori ir gali žaisti. Sunkus darbas treniruotėse, profesionalus požiūris į bet kokius aikštėje bei už aikštės ribų vykstančius dalykus – ir galiausiai sulauksi savo šanso. Tada viskas priklauso nuo tavęs, ar pavyks juo pasinaudoti. Manau man pavyko. Taip pat treneriai viską mato ir girdi, ypač miestelyje, kur žinios sklinda gana greitai. Ne vieną savaitę dirbau asmeniškai ir prieš sezoną, ir sezono metu, taigi treneriai mato norą manyje ir suteikia man galimybę, o aš jau įrodinėju savo vertę aikštelėje.

– Kadangi esi žinomo Gargždų futbolininko sūnus, ar po rungtynių aptariate klaidas, ar tėtis negaili patarimų?

– Taip, Tėtis yra labai svarbi figūra mano karjeroje, tačiau rungtynių įprastai neaptarinėjame. Nebent jis pastebi labai grubių mano klaidų, tai tuomet, žinoma, jas pabrėžia ir paaiškina, kaip turėčiau tų klaidų vengti.

– Penktadienį po gan ilgos pertraukos laukia dvikova savo stadione prieš Kėdainių „Nevėžio“ futbolininkus. Kokios nuotaikos komandoje ir ar rungtynės namie suteiks papildomos motyvacijos?

– Komandoje nuotaikos išties puikios, esame laimingi, nes, kaip ir minėjote, po ilgos pertraukos galėsime rungtyniauti savo aistruolių akivaizdoje. O kovoti namie, taip sakant, savo „tvirtovėje“, visada suteikia papildomos motyvacijos ir jėgų. Niekada nesinori nuvilti žmonių, atėjusių pasimėgauti futbolu ar palaikyti savos komandos.

– Kaip manai, ko pritrūko Kėdainiuose, kur buvo patirtas pralaimėjimas? Ar žaidimas nuo to laiko pagerėjo tiek, kad būtų galima tikėtis kitokio rezultato?

– Kėdainiuose, jeigu neklystu, buvo mūsų pirmosios rungtynės išvykoje po kelių laimėtų rungtynių namie. Manau, jog nebuvome pakankamai susikaupę, galbūt neįvertinome varžovo, nepasiruošėme visų pirma psichologiškai, dėl to nesužaidėme, kaip galėjome. Šiai dienai manau esame visa galva aukščiau negu buvome sezono pradžioje ir į aikštę žengsime tik laimėti, kitokio rezultato nesitikime.

– Beveik du mėnesius Gargždai gyveno be futbolo. Kokią žinutę norėtum perduoti „Bangos“ aistruoliams?

– Manau, jog žiūrovai pasiilgo futbolo Gargžduose ne mažiau nei mes, todėl palinkėčiau jiems ateiti penktadienį į stadioną, atsivesti draugų, pažįstamų, giminių, sukurti, kaip visada, nuostabią atmosferą ir palaikyti savo komandą!

– Ačiū.